Valstybės sektoriuje darbo užmokestis sudarė 2287,2 lito ir, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 23,8 procento, privačiame sektoriuje - 2208,0 lito ir buvo 21,7 procento didesnis negu antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

Anot Statistikos dapartamento, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje - 4,0 procento, valstybės sektoriuje - 5,0 procento, privačiame sektoriuje - 3,4 procento.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 1713,1 lito ir, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 25,2 procento, valstybės sektoriuje - 1749,8 lito ir buvo 26,5 procento didesnis negu antrąjį 2007 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje - 1692,0 lito ir buvo 24,4 procento didesnis, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje - 3,8 procento, valstybės sektoriuje - 4,7 procento, privačiame sektoriuje - 3,2 procento.

Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 11,7 procento, valsty­bės sektoriuje - 12,8 procento, privačiame sektoriuje - 11,0 procento.

Realusis darbo užmokestis antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje - 0,7 procento, valstybės sektoriuje - 1,6 procento, privačiame sektoriuje - 0,1 procento.

„Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį metinis vidutinis darbo užmokesčio atskaičius mokesčius augimas bus apie 15-17 proc., tačiau, įvertinus infliaciją, kuri šiuo metu viršija 12 proc., realus darbo užmokestis padidės tik 3-5 proc. Panaši situacija bus ir 2009 metais, kai darbo užmokesčio augimo tempai bus apie 10 proc., tačiau dėl infliacijos realusis darbo užmokestis augs tik apie 2,5 proc.

Statistiką gerins valstybinis sektorius

Vidutinio darbo užmokesčio augimą labiausiai skatins valstybinis sektorius, prognozuoja banko specialistai. Jau antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje augo sparčiau nei privačiame.

„Lietuvos bendrovių pelnas mažėja, vidutinis pelningumas, skaičiuojamas kaip pelno prieš mokesčius ir pajamų santykis, 2008 m.

Nedarbas vėl auga

Mažėjant ekonomikos augimo tempams, banko specialistai prognozuoja didėsiantį nedarbą. „Hansabanko" analitikų skaičiavimu, 2009 metais nedarbas šalyje sieks beveik 6 proc., t.y. darbo neturės maždaug 95 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

„Nedarbas pirmiausia gresia mažiau kvalifikuotiems ir prasčiau apmokamiems darbuotojams. O augantis nedarbas tradiciškai pirmiausia paliečia pensininkus ir jaunimą: sumažėja dirbančių pensininkų skaičius, padaugėja nedirbančių ir darbo ieškančių 15-24 m. amžiaus jaunų žmonių", - sako L.Vrubliauskienė.

Pasak „Hansabanko" analitikės, darbo jėgos labiausiai sumažės ten, kur vidaus paklausos bumo laikais buvo užregistruotas ypač didelis augimas, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos ir su tuo susijusiuose sektoriuose. Darbuotojus masiškiau atleisti gali ir pigią energiją bei darbo jėgą naudojusių pramonės sektorių - tekstilės ar medienos apdirbimo - įmonės.

„Tačiau ir kitąmet nedarbo lygis Lietuvoje bus mažesnis už šiandieninį Europos Sąjungos vidurkį, kuris birželį buvo 6,8 proc. O netekę darbo jo gana lengvai galės rasti tose įmonėse ir biudžetinėse įstaigose, kurioms anksčiau buvo sunku rasti darbuotojų", - pastebi „Hansabanko" analitikė L.Vrubliauskienė.

Lietuvos gyventojai pesimistiškai vertina savo finansinę ateitį

„Infliacija faktiškai sunaikina didžiąją dalį atlyginimo augimo. Žmonės jau pajuto, kad nors atlyginimai auga, atliekamų pinigų nedaugėja", - sako „Hansabanko" analitikė L.Vrubliauskienė.

„Hansabanko" užsakymu „Spinter" bendrovės atlikto sociologinio tyrimo metu 31,7 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų atlyginimas išaugo, 53,9 proc. apklaustųjų sakė, kad jų pajamos išliko tokios pat, 8,9 proc. teigė, kad jų pajamos per metus sumažėjo.

Tačiau savo finansinę ateitį dauguma Lietuvos gyventojų vertina pesimistiškai. 55 proc. apklaustųjų teigė, kad per artimiausius 3 metus jų finansinė padėtis nesikeis (35 proc. sakė neturintys ir ateityje neturėsiantys laisvų pinigų, o 19,6 proc. mano, kad atliekamų pinigų kiekis iš esmės nepasikeis), 18,4 proc. Lietuvos gyventojų prognozuoja, kad „laisvų" pinigų kiekis per artimiausius 3 metus sumažės, o 13,2 proc., sako, kad jų gali visai nelikti. Tik 7,2 proc. respondentų mano, kad ateityje atliekamų pinigų kiekis didės.